Jau kurį laiką galvojau parašyti tekstą apie tai, kaip susikurti blogą sandorių (kai kam – transakcijų) stebėsenos sistemą ar programą. Instrukcijų, kaip ją kurti gerai, jau užtenka, todėl priešingas kampas pasirodė naudingesnis.
Neseniai perskaičiau Andrew Nesbitt'o „Incident Report: CVE-2024-YIKES“ (2026 m. vasaris), ironišką CVE pasaulio incidento ataskaitos parodiją. Kaip ir neretai, sprendimą nusižiūrėjau iš kibernetinio saugumo srities, kurią kai kuriais atžvilgiais laikau brandesne, bet gimininga finansinių nusikaltimų prevencijai: ten jau seniai mokomasi kalbėti ne tik apie incidentus, bet ir apie sistemas, kurios leidžia incidentams atrodyti kaip normaliai būsenai. Tai pastūmėjo parašyti savo tekstą kitu formatu: išgalvotu nutarimu dėl poveikio priemonės skyrimo.
Tokio lietuviško teksto viešai paskelbto nesu matęs, tad tiesiog jį sukūriau taip, kaip įsivaizduoju, remdamasis tipiniais PPTFP atitikties pažeidimais, anekdotais, kuriuos esu girdėjęs, ir viešais priežiūros institucijų pranešimais.
Pati forma ilgainiui pradeda kalbėti. Stengiausi sudėti viską, kas „priklauso“: nutarimas prasideda teisės aktų išvardijimu. Baigiasi parašu. Viduryje pačiai įstaigai cituoja jos vidaus dokumentą. Apibrėžia vidaus iniciatyvas didžiosiomis raidėmis. Pavartoja žodžius pažeidimo pobūdis, pavojingumas ir trukmė taip, lyg jie iš tikrųjų ką nors apčiuopiamo matuotų. Forma išryškina įstaigos klaidas, o apie priežiūros klaidas kalba tyliau, bet jas irgi galima išskaityti, jei pasiklausai, kaip institucija sutinka su atsiliepimu. Pasirašo valdybos pirmininkas, kuris kitur dokumente nepasirodo. Pasirašiau kelias versijas. Šis tekstas yra anglicizmais praturtintas variantas. Atitikties pasaulyje kalba dažnai pasidaro pusiau lietuviška, pusiau angliška ne iš literatūrinės ambicijos, o netyčia. Tai kasdienis darbo formatas, kuriame sprendimai atrodo švelnesni.
Taigi. Forma kartais drausmina pažeidimus, kuriuos aprašo. O kartais tik labai kruopščiai juos aprašo. Toliau – fikcija. Pažeidimai – galbūt ir ne fikcija.
FINANSINĖS RAMYBĖS PRIEŽIŪROS INSTITUCIJA
VALDYBOS NUTARIMAS
DĖL POVEIKIO PRIEMONĖS SKYRIMO UAB „LUMENĖPAY“
Nr. 03-247
2026 m. gegužės 21 d. Vilnius
Finansinės ramybės priežiūros institucijos (toliau – FRPI arba Institucija) valdyba, vadovaudamasi:
Lietuvos Respublikos Finansinės ramybės priežiūros institucijos įstatymo 42 straipsnio 4 dalimi ir 47 straipsnio 1 dalies 5 punktu;
Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo (toliau – PPTFPĮ) 9, 14, 19 ir 23 straipsniais;
Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymu (toliau – EPEPĮĮ);
Institucijos valdybos 2018 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 03-126 „Dėl baudų apskaičiavimo aprašo patvirtinimo" (toliau – Aprašas 03-126);
Institucijos valdybos 2015 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 03-54 „Dėl nurodymų finansų rinkos dalyviams, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (arba) teroristų finansavimui" (toliau – Nurodymai)
ir įvertinusi UAB „LumenėPay" (toliau – Bendrovė) veiklą per Tikrinamąjį laikotarpį, 2024–2025 m. atliktų tikslinių patikrinimų rezultatus bei 2025 m. lapkričio 28 d. sudaryto administracinio susitarimo sąlygas,
n u s t a t ė:
I. BENDROSIOS APLINKYBĖS
I.1. Bendrovės veiklos profilis
Bendrovė yra elektroninių pinigų įstaiga, kuriai licencija išduota 2018 m. spalio 19 d. Licencija išduota Bendrovei dalyvaujant Institucijos programoje „Newcomeriams“, skirtoje tarptautiniams mokėjimų sektoriaus dalyviams pritraukti į Lietuvą. Licencijos išdavimo procedūra užtruko 3,4 mėnesio. Programa Bendrovės vidaus pristatymuose vadinta trumpiausiu keliu į Europos Sąjungos vienos licencijos režimą.
Tikrinamasis laikotarpis apima laiką nuo 2018 m. spalio 19 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. Per šį laikotarpį Bendrovė teikė mokėjimo paslaugas klientams keturiolikoje jurisdikcijų. Operacinė veikla buvo vykdoma per keturiasdešimt septynis tarpininkus, registruotus aštuoniose Europos Sąjungos valstybėse narėse ir trijose trečiosiose šalyse. Per Bendrovės sistemas atlikta apie 4,2 mlrd. EUR vertės klientų operacijų. Bendrovės valdybos pristatymuose šis laikotarpis vadintas tarptautinio augimo iteracija ir brandos pasiekimu.
I.2. Audito ciklas ir atsakingi asmenys
Institucija nustatė, kad Bendrovės pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonės techniniu ir procedūriniu požiūriu veikė. Scenarijai generavo įspėjimus, įspėjimai patekdavo į nagrinėjimo eilę, o eilėje esantys įspėjimai buvo išnagrinėjami laikantis vidaus paslaugų lygio susitarime nustatytų terminų. Vidaus audito ciklas vyko įprasta tvarka. Trijose iš eilės metinėse atitikties ataskaitose dėl Bendrovės pinigų plovimo prevencijos sistemos veiksmingumo pateiktos vienodos išvados: „sistema yra veiksminga, nustatytos tobulintinos sritys“. Visose trijose ataskaitose pateikta ta pati rekomendacija – toliau stiprinti rizika grįsto požiūrio kultūrą per kasdienius procesus.
Institucija taip pat nustatė, kad kontrolės priemonės techniniu požiūriu nė kiek nesutriko, tačiau jos nenustatė rizikos požymių, kuriems identifikuoti nebuvo sukonfigūruotos. Todėl šiame nutarime vertinamas ne kontrolės priemonės gedimas, o veikiau sprendimas laikyti jos techninį veikimą pakankamu veiksmingumo įrodymu.
Per Tikrinamąjį laikotarpį Bendrovėje pareigas ėjo trys paeiliui paskirti darbuotojai, atsakingi už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją: Rasa Tylenytė, Paulius Statušis ir Eglė Brandukaitė. Pirmieji du šias pareigas ėjo po 0,4 etato. Trečioji į šias pareigas priimta visu etatu likus devynioms darbo dienoms iki pirmojo tikslinio patikrinimo.
Rasos Tylenytės pareigos vidaus pareiginiuose nuostatuose apibrėžtos kaip mokėjimų produktų teisinė priežiūra ir su tuo susijusi pinigų plovimo prevencijos koordinacija. Paulius Statušis po septynių mėnesių šiose pareigose perkeltas vadovauti Projektui „SAKOTIS“ (vidaus dokumentuose šio projekto pavadinimas aiškinamas kaip „sisteminis ankstesnių kontrolės objektų tikrinimas ir stebėsena"; toliau – Projektas „SAKOTIS"); apie darbų perdavimą keičiantis atsakingiems asmenims vidaus sistemose nebuvo kas nors užfiksuota, nes valdybos posėdžio protokole projekto valdymas pripažintas glaudžiai susijusia funkcija. Apie Eglės Brandukaitės paskyrimą valdybos protokole papildomai pažymėta, kad kandidatė turi visapusišką patirtį augimo etape esančiose įstaigose. Bendrovės valdybos protokole tai įvertinta kaip „funkcijos sustiprinimas tinkamu metu“. Bendrovė taip pat nurodė, kad pareigų kaita neturėjo įtakos kontrolės veiksmingumui.
Kiekvienas iš trijų atsakingų asmenų valdybai pateikė metinę pinigų plovimo prevencijos ataskaitą. Ataskaitos parengtos naudojant tris skirtingus šablonus, tačiau skyriaus „Operacijų stebėsenos veiksmingumas“ tekstas visose trijose ataskaitose, išskyrus datas ir vardus, žodis į žodį sutampa.
Identiška ataskaitų skiltis prasidėdavo sakiniu:
Operacijų stebėsenos veiksmingumas per ataskaitinį laikotarpį užtikrintas atsižvelgiant į Bendrovės rizikos apetitą ir veiklos modelį. Nustatytos kelios tobulintinos sritys, kurioms numatyti veiksmai ateinančiu laikotarpiu.
I.3. Pažeidimų paaiškėjimas
Šiame nutarime aprašyti pažeidimai Bendrovei tapo žinomi 2025 m. vasario 12 d., kai Bendrovė gavo Institucijos užklausą, parengtą atsižvelgiant į kompetentingos finansinės žvalgybos institucijos atliktą sektorinę pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius rodiklių analizę. Pagal šią analizę Bendrovės pateiktų pranešimų skaičius, tenkantis vienam aktyviam klientui per ataskaitinius metus, buvo statistiškai reikšmingai mažesnis už Lietuvos elektroninių pinigų įstaigų sektoriaus medianą. Sektorinė analizė nebuvo atlikta kaip Institucijos tikslinis Bendrovės patikrinimas.
Institucijos 2025 m. vasario 12 d. užklausoje, be kitų klausimų, Bendrovės prašyta raštu patvirtinti, kad ji yra elektroninių pinigų įstaiga, pateikiant nuorodas į tai pagrindžiančias EPEPĮĮ nuostatas. Bendrovės atsakyme nurodyta, kad elektroninių pinigų įstaigos licencija Bendrovei išduota Institucijos 2018 m. spalio 19 d. sprendimu.
Vidaus susirašinėjime, kurį Bendrovė pateikė tikslinio patikrinimo metu, pirmasis valdybos klausimas po Institucijos užklausos gavimo buvo: „Ar tai oficialus tyrimas?“
Tuo metu Bendrovė buvo ką tik užbaigusi vidaus audito ciklą, turėjo du iš eilės teigiamus metinius atitikties įvertinimus ir DARNA komiteto patvirtintą trejų metų Atitikties brandos kelionės žemėlapį. Po Institucijos užklausos Bendrovė inicijavo vidaus peržiūros projektą „SAKOTIS“. Pirmuoju šio projekto veiksmu tapo užklausa Bendrovės atitikties padaliniui dėl istorinių operacijų duomenų.
I.4. Nepriklausomo vertintojo išvada
Institucijos paskirtas nepriklausomas vertintojas 2026 m. balandžio 24 d. pateikė ataskaitą ir jos lydraštį. Lydraščio ištrauka vertinama kaip visiems šiame nutarime aptariamiems pažeidimams reikšminga aplinkybė:
Vertintos priemonės joms nustatyto tikslo nepasiekė dėl priežasčių, nesusijusių su analitikų pastangomis. Įspėjimai, kuriems pagal konfigūraciją buvo nustatytos suveikimo sąlygos, suveikdavo. Įspėjimai, kuriems tokios sąlygos nebuvo nustatytos, nesuveikdavo. Analitikai įspėjimus išnagrinėdavo laikydamiesi patvirtintų vidaus tvarkų ir vidaus paslaugų lygio susitarime nustatytų terminų. Už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją atsakingi darbuotojai pasirašydavo Bendrovės vidaus tvarkoje numatytas metines ataskaitas. DARNA komitetas peržiūrėdavo jam pateiktą medžiagą. Atskirų darbuotojų pareigų neatlikimo atvejų nenustatyta. Vertinimo metu nustatyti trūkumai siejasi su kontrolės priemonių projektavimo sprendimais, o ne su operaciniu jų taikymu.
Tame pačiame lydraštyje iš anksto numatydamas, kad čia bus cituojamas, nepriklausomas vertintojas taip pat pažymėjo:
Bendrovės operacijų stebėsenos modelio vertinimas turėtų atsižvelgti į elektroninių pinigų įstaigos specifiką, kuri skiriasi nuo tradicinės mokėjimo įstaigos modelio. Atsižvelgiant į tai, dalis Institucijos pateiktų pastabų gali būti taikomos siauresne apimtimi negu nurodyta šiame nutarime.
II. NUSTATYTI PAŽEIDIMAI
II.1. Dėl PPTFPĮ 19 straipsnio: neužtikrinta nuolatinė operacijų stebėsena
2019 m. gegužės mėn. Bendrovėje įsteigtas DARNA komitetas (Darbų, atitikties, rizikos ir neatitikimų administravimo komitetas; toliau – DARNA komitetas). Per Tikrinamąjį laikotarpį jis posėdžiavo 31 kartą. Posėdžių medžiagą ir protokolus rengė komiteto sekretorė Monika Spalvinskaitė. Į komiteto sudėtį operacijų stebėsenos funkciją vykdantys analitikai nebuvo įtraukti. Pakviestasis analitikas viename posėdyje nurodė, kad LumenėPay produkto operacijos didžiąja dalimi nepatenka į esamų scenarijų taikymo apimtį. Kitas analitikas buvo pakviestas į 2022 m. liepos mėn. posėdį paaiškinti 'neaiškius LumenėPay produkto stebėsenos slenksčius'; protokole užfiksuota, kad komitetas 'dėkojo už vertingą operacinį kontekstą'. Tolesnis veiksmas protokole neužfiksuotas. Komitetas 2020 m. lapkričio 11 d. patvirtino vadinamąją R-90 taisyklę, t. y. per 90 dienų pasikartojančių įspėjimų dėl tos pačios sandorio šalies pašalinimo logiką. Institucija atskirai pažymi, kad R-90 taisyklė šiame nutarime nereiškia 90-osios procentilės ar statistinio slenksčio. Ji reiškia tai, kad dėl tos pačios sandorio šalies pasikartojantys įspėjimai per 90 dienų buvo pašalinami prieš jiems patenkant į analitikų darbo eilę.
R-90 taisyklė veikė nepertraukiamai nuo įdiegimo iki 2025 m. vasario mėn. Standartinėse periodinėse ataskaitose DARNA komitetui ir Bendrovės valdybai pagal šią taisyklę pašalinti įspėjimai nebuvo rodomi. Nepriklausomo vertintojo skaičiavimais, R-90 taisyklė pašalino 41 837 įspėjimus. Vidaus dokumentuose R-90 taisyklė vadinama įspėjimų valdymo optimizavimo iniciatyva.
Bendrovė taip pat taikė vieną klientų mėnesio išeinančių operacijų vertės slenkstinę reikšmę – 15 000 EUR. Ši reikšmė taikyta visiems klientams, nediferencijuojant pagal kliento riziką, šalį, produktą ar dalykinių santykių trukmę. Nustatyta, kad 23 aukštos rizikos grupei priskirti klientai nebuvo atrinkti operacijų stebėsenos peržiūrai, nes jų mėnesio išeinančių operacijų vertė svyravo nuo 14 600 iki 14 980 EUR.
Institucija taip pat nustatė, kad operacijų analitikas Tomas Slenkstaitis 2024 m. kovo 22 d., penktadienį, nuo 16:31 iki 16:58 išnagrinėjo 11 įspėjimų. Kiekviename įspėjimo nagrinėjimo užbaigimo pagrindime vartota šabloninė formuluotė 'kliento aktyvumas atitinka žinomą profilį', išplėsta iki minimalaus 20 žodžių pagrindimo reikalavimo. Kokybės kontrolė įrašus pripažino tinkamais, nes šis žodžių skaičiaus reikalavimas buvo įvykdytas; nurodytas kliento profilis buvo paskutinį kartą atnaujintas prieš kelis mėnesius. Operacijų analitikų individualus mėnesio tikslas Bendrovėje sudarė 240 išnagrinėtų įspėjimų; T. Slenkstaitis 2024 m. kovo mėn. šį tikslą pasiekė 17-ą darbo dieną.
2021 m. kovo 1 d. Bendrovė pradėjo teikti momentinių mokėjimų paslaugas naudodama produktą LumenėPay. Iki 2024 m. pabaigos per šį produktą buvo vykdoma apie 312 mln. operacijų per metus, o vidutinis operacijos įvykdymo laikas sudarė 4,7 sekundės. Pirmasis specialiai LumenėPay produktui sukalibruotas operacijų stebėsenos scenarijus įdiegtas tik 2024 m. gegužės 7 d., praėjus trejiems metams ir dviem mėnesiams nuo paslaugų teikimo pradžios. Pirminė scenarijaus kalibracija buvo įtraukta į 2022 m. veiklos planą, vėliau perkelta į 2023 m. veiklos planą, dar vėliau – į 2024 m. I ketvirčio prioritetus. Atskirame DARNA komiteto pristatyme nurodyta, kad sukūrus specialų scenarijų gali padidėti klaidingai teigiamų įspėjimų skaičius, todėl kalibracija turi būti pakankamai konservatyvi.
2021 m. lapkritį Bendrovės Kauno biuro operacijų analitikė vidaus el. laiške nurodė LumenėPay produkto stebėsenos aprėpties spragą. Atitinkamas vidinis el. laiškas buvo suarchyvuotas pagal Bendrovės elektroninių dokumentų saugojimo politiką, pagal kurią tokie dokumentai saugomi septynerius metus, ir nuo 2024 m. rugpjūčio nebėra prieinamas. Prieigos atkūrimas nebuvo galimas, nes SharePoint aplanko savininkas 2024 m. rugpjūtį pasinaudojo savanoriško pasitraukimo programa, Bendrovės vidaus komunikacijoje pristatyta kaip natūralus talentų ciklo etapas. Analitikė po el. laiško išsiuntimo gavo automatinį patvirtinimą, kad laiškas suarchyvuotas; konkretaus atsakymo iš adresatų ji negavo.
Pateiktame atsiliepime Bendrovė nesutiko su pažeidimo konstatavimu ir nurodė, kad R-90 taisyklė buvo skirta pasikartojančių techninių įspėjimų valdymui, o ne rizikos požymių šalinimui. Bendrovė taip pat teigė, kad vienodas 15 000 EUR slenkstis užtikrino nuoseklų analitikų darbo paskirstymą ir leido sutelkti dėmesį į reikšmingesnes bylas. Atsiliepime pažymėta, kad aptariami sprendimai buvo priimti kolegialiai DARNA komitete ir atitiko tuo metu turimą informaciją. Šiai pozicijai pagrįsti Bendrovė pateikė 2022 m. DARNA komiteto protokolo ištrauką:
Repeat-counterparty logic remains proportionate; pre-queue handling protects analitikų capacity dėl high-value bylos. Thresholds calibrated pagal current portfolio view, risk appetite reviewed, alert volumes stable. No material risk indicator escalation triggered at this review point; rule uplift to be considered next governance cycle
Bendrovė papildomai nurodė, kad Institucijos vertinime neatskirta pavienių operacijų stebėsena realiuoju laiku ir agreguotų požymių stebėsena retrospektyviai. Bendrovės teigimu, aptariamas požymis buvo susijęs su keliomis pavienėmis operacijomis, kurių kiekviena buvo mažesnė už slenkstį, tačiau kurios per trumpą laikotarpį kartu pasiekdavo scenarijaus reikšmę. Toks požymis pagal savo pobūdį gali būti įvertintas tik sukaupus pakankamą operacijų duomenų laikotarpį; jo taikymas realiuoju laiku reikštų arba kiekvieno mokėjimo stabdymą iki agregavimo analizės pabaigos, arba neproporcingą klaidingų įspėjimų kiekį. Bendrovė pažymėjo, kad retrospektyvus nustatymas per trumpą vidaus paslaugų lygio susitarime nustatytą terminą ir paskesnis neatidėliotinas veiksmas atitinka sektoriaus praktiką.
Bendrovė taip pat atkreipė dėmesį, kad Institucija, vertindama 2018–2023 m. laikotarpio sprendimus, remiasi 2024 m. spalio 3 d. metodine pastaba Nr. 03-MP-12 „Dėl agreguotų operacijų požymių stebėsenos“, kuri Tikrinamojo laikotarpio pradžioje negaliojo.
Institucija pripažįsta, kad pavienių operacijų stebėsena ir agreguotų požymių stebėsena turi skirtingus technologinius reikalavimus. Vis dėlto, kai operacijų pasikartojimas yra savaime rizikos požymis, įstaiga turi turėti priemones, leidžiančias jį identifikuoti beveik realiuoju laiku. Institucija taip pat pažymi, kad metodinė pastaba Nr. 03-MP-12 sistemina jau anksčiau galiojusių reikalavimų aiškinimą ir nesukuria naujų pareigų.
Institucija nesutinka su Bendrovės argumentu, kad techninių įspėjimų valdymas gali būti atskirtas nuo rizikos valdymo, kai taisyklė veikia prieš įspėjimui patenkant į analitikų darbo eilę. Jei įspėjimas analitikui neparodomas, analitiko darbo krūvis sumažėja, tačiau kartu sumažėja ir galimybė nustatyti pasikartojantį požymį.
Institucija pažymi, kad vienodas slenkstis negali būti laikomas rizika grįstu vien dėl to, kad jį patogu taikyti. 23 aukštos rizikos klientų operacijų sutelkimas prie pat 15 000 EUR ribos turėjo būti savarankiškas stebėsenos signalas. Bendrovė nepateikė analizės, kodėl šis elgesys atitiko tų klientų žinomą profilį.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Institucija konstatuoja, kad Bendrovė neužtikrino nuolatinės dalykinių santykių ir klientų operacijų stebėsenos, kuri leistų nustatyti operacijas, neatitinkančias kliento rizikos profilio ir žinomos veiklos pobūdžio, ir tokiais veiksmais pažeidė PPTFPĮ 19 straipsnį.
Pažeidimas truko kelerius metus, apėmė pagrindinę Bendrovės mokėjimų veiklą ir nebuvo pavienis atvejis. Jo pavojingumas kyla iš to, kad kontrolė buvo suprojektuota ne rizikos pasikartojimui matyti, o pasikartojimo matomumui sumažinti. Įvertinusi pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir trukmę, taip pat Bendrovės bendradarbiavimą ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, Institucija už šį pažeidimą Bendrovei skiria 480 000 EUR poveikio priemonės dalį.
II.2. Dėl PPTFPĮ 9 ir 14 straipsnių: nepakankamas klientų ir tarpininkų patikrinimas
Per Tikrinamąjį laikotarpį Bendrovė bendradarbiavo su 47 tarpininkais. Keturiolika iš jų bendradarbiauti su Bendrove pradėjo iki 2020 m. pabaigos. Tikslinio patikrinimo metu Bendrovė pateikė šių tarpininkų patikros dokumentaciją. Pateiktos dokumentacijos vidutinė apimtis vienam tarpininkui sudarė 4,3 puslapio, o vidutinė dokumentų data buvo 2018 m. spalio mėn. Viena iš keturiolikos bylų išsiskyrė 14 puslapių apimtimi; ją iš esmės sudarė pirminė dokumentacija ir vėliau pridėta korespondencija dėl tarpininko pavadinimo pakeitimo.
Bendrovė neturėjo dokumentuotos periodinės pakartotinės tarpininkų patikros procedūros, pagal kurią patikra būtų atliekama dažniau nei bendradarbiavimo su tarpininku laikotarpis. Dėl to dalis tarpininkų, per kuriuos buvo aptarnaujami Bendrovės klientai, faktiškai veikė remdamiesi pradinio licencijavimo laikotarpio dokumentais. Šie dokumentai nebeatspindėjo nei Bendrovės veiklos masto, nei klientų geografinės struktūros, nei per tarpininkus gaunamų klientų rizikos.
Pateiktame atsiliepime Bendrovė nesutiko su pažeidimo konstatavimu ir nurodė, kad tarpininkų modelis buvo žinomas Institucijai licencijos išdavimo metu, o pradinė patikra buvo atlikta pagal tuo metu galiojusias vidaus tvarkas. Bendrovė taip pat pažymėjo, kad vėliau tarpininkų priežiūrai buvo paskirtas atsakingas darbuotojas ir pradėta dokumentų atnaujinimo programa. Bendrovės teigimu, tarpininkų keliama rizika buvo valdoma sutartinėmis nuostatomis ir periodinėmis ataskaitomis. Šiai pozicijai pagrįsti Bendrovė pateikė tarpininkų priežiūros vadovo Karolio Tvirtulio parengtą pažymą:
Intermediary framework stabilizuotas. Current file base sufficient for steady-state operations, refresh cadence to be re-baselined after portfolio mapping. Control owners aligned, no critical gap outside documentation uplift. Stabilizuotas frame leidžia išlaikyti continuity while evidence pack matures.
Pažyma parengta naudojant Bendrovės standartinį vidaus pažymos šabloną, kuriame iš anksto numatyti laukai „Statusas“ ir „Rekomenduojami tolesni veiksmai“; tarpininkų peržiūros atveju abu laukai užpildyti atitinkamai – „stabilizuota“ ir „tęsiamas dokumentacijos atnaujinimas“.
Institucija iš dalies sutinka su Bendrovės argumentu, kad tarpininkų modelis Institucijai buvo žinomas licencijos išdavimo metu ir kad pradinė šio modelio struktūra buvo vertinta licencijavimo procese. Ši aplinkybė reikšminga vertinant pažeidimo pavojingumą, tačiau nepaneigia vėlesnės pareigos tikrinti, ar tas modelis faktiškai veikia pagal PPTFPĮ reikalavimus. Sutartinės nuostatos ir tarpininkų patvirtinimai nėra savarankiška kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo priemonė, jeigu Bendrovė neįsitikina, kaip šios nuostatos įgyvendinamos praktikoje.
Institucija taip pat pažymi, kad 4,3 puslapio vidutinė dokumentacijos apimtis savaime nėra pažeidimas. Pažeidimą sudaro tai, kad Bendrovė šią dokumentaciją laikė pakankama praėjus keleriems metams, iš esmės nepatikrinusi, ar tarpininkų klientų bazė, geografinė rizikos struktūra ir kontrolės priemonės nepasikeitė.
Karolio Tvirtulio parengtoje tarpininkų peržiūros suvestinėje aštuoniais atvejais Bendrovė rėmėsi tarpininko patvirtinimu, kad klientas 'nekelia papildomų klausimų'. Institucija pažymi, kad tokia formuluotė neatskleidžia nei kliento faktinio rizikos profilio, nei duomenų, kuriais remdamasi Bendrovė galėjo įvertinti šį profilį. Aštuoniais atvejais ši formuluotė pateikta toje pačioje formoje – tarpininko sutarties B priedo 4 punkte.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Institucija konstatuoja, kad Bendrovė nepakankamai įgyvendino kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymo bei sustiprinto kliento tapatybės nustatymo priemones per tarpininkus aptarnaujamų klientų atžvilgiu ir tokiais veiksmais pažeidė PPTFPĮ 9 ir 14 straipsnius.
Pažeidimas susijęs su Bendrovės klientų priėmimo kanalu, per kurį buvo vykdoma reikšminga veiklos dalis. Jo trukmė ir mastas vertintini atsižvelgiant į tai, kad keturiolikos anksčiausiai bendradarbiauti pradėjusių tarpininkų bylos nebuvo iš esmės atnaujintos, nors Bendrovės operacijų apimtis augo. Atsižvelgdama į tai, kad pradinė tarpininkų modelio struktūra buvo žinoma licencijavimo metu, tačiau vėlesnė patikros pareiga išliko Bendrovei, Institucija už šį pažeidimą Bendrovei skiria 315 000 EUR poveikio priemonės dalį.
II.3. Dėl PPTFPĮ 23 straipsnio: pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius neteikimas
2022 m. rugpjūčio mėn. Bendrovės atitikties funkcija atliko vienkartinį vidinį tyrimą dėl vieno aukštos rizikos kliento operacijų. Tyrimas baigtas išvada, kad pažeidimas nenustatytas. Nuo 2022 m. rugsėjo iki 2025 m. vasario dėl to paties kliento operacijų buvo sugeneruoti 38 papildomi įspėjimai. Visi jie uždaryti pakartotinai cituojant 2022 m. rugpjūčio tyrimo išvadą. 2022 m. rugpjūčio tyrimo išvada Bendrovės bylų valdymo sistemoje pažymėta žyma „BAIGTA – NEPATVIRTINTA ĮTARTINA OPERACIJA“. Visi 38 vėlesni įspėjimai uždaryti nurodant tą pačią žymą.
Institucija primena, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, suformuotą 2025 m. birželio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1847-822-2025, nuolatinė operacijų stebėsena negali būti suprantama kaip vienkartinis įtartinos operacijos tyrimas. Vienkartinė išvada gali būti reikšminga vėlesniam vertinimui, tačiau ji negali pakeisti vėlesnių duomenų analizės.
Institucijos vertinimu, vidaus tyrimas šio pažeidimo kontekste apima visus veiksmus nuo įspėjimo perdavimo analitikui iki sprendimo neteikti pranešimo kompetentingai finansinės žvalgybos institucijai. Todėl kiekvienas vėlesnis įspėjimas dėl to paties kliento turėjo būti ne tik užbaigiamas pagal ankstesnę žymą, bet ir įtraukiamas į atnaujintą vidaus tyrimą, kuriame būtų įvertinta visų įspėjimų visuma.
Pateiktame atsiliepime Bendrovė nesutiko su pažeidimo konstatavimu ir nurodė, kad visi 38 įspėjimai buvo išnagrinėti per vidaus tvarkose nustatytus terminus. Bendrovės teigimu, įspėjimų nagrinėjimo užbaigimo pagrindai buvo pakankami, nes vėlesni duomenys nepakeitė pirminio tyrimo išvados. Bendrovė taip pat paaiškino, kad mažesnis pranešimų kompetentingai finansinės žvalgybos institucijai skaičius buvo susijęs su mažiau rizikingu klientų portfeliu, o ne su netinkamu įtartinų operacijų nustatymu. Bendrovė papildomai atkreipė dėmesį, kad Institucija sąvoką „vidaus tyrimas“ vartoja dviem skirtingomis apimtimis apibūdindama vidaus tyrimą kaip apimantį veiksmus nuo įspėjimo perdavimo analitikui, nors Bendrovės vidaus tvarkose ji apibrėžta siauresne apimtimi – kai po klausimo perdavimo atitikties pareigūnui pradedamas vertinimas. Bendrovė taip pat nesutiko su Institucijos vertinimu, kad visų operacijų mokėjimo paskirties laukai turėjo būti tikrinami sankcijų rizikos požiūriu. Bendrovė nurodė, kad mokėjimo paskirties tikrinimas sankcijų rizikos požiūriu visų operacijų, įskaitant vietinius mokėjimus, mastu nėra įprasta praktika kitose ES valstybėse narėse, o Europos Sąjungos momentinių mokėjimų reguliavime įtvirtintas proporcingumo principas leidžia tokias priemones taikyti rizika grįstai. Bendrovės teigimu, jos modelis atitiko platesnę analogiškų ES įstaigų praktiką. Šiai pozicijai pagrįsti Bendrovė pateikė 2025 m. kovo mėn. savaitinę pinigų plovimo prevencijos rodiklių pažymą:
STR conversion still low but explainable via clean portfolio narrative... message -- low STR is outcome of strong onboarding, not under-detection.
Institucija pažymi, kad terminų laikymasis apibūdina proceso greitį, o ne tyrimo kokybę. Įspėjimo nagrinėjimo užbaigimas per nustatytą terminą neatsako į klausimą, ar vėlesni 38 įspėjimai turėjo būti vertinami kartu ir ar jų visuma sudarė pagrindą teikti pranešimą kompetentingai finansinės žvalgybos institucijai.
Institucija taip pat pažymi, kad mažas pranešimų skaičius pats savaime nėra pažeidimas. Tačiau Bendrovės vidaus pažymoje jis buvo aiškinamas kaip komunikacijos, o ne kontrolės veikimo klausimas. Tokia pozicija ypač reikšminga, nes pradinė Institucijos užklausa kilo būtent iš sektorinės analizės, o ne iš Bendrovės vidaus kontrolės.
Dėl sąvokos „vidaus tyrimas“ Institucija pažymi, kad šiame nutarime pateikia bendrąjį sąvokos turinį, kuris nepriklauso vien nuo Bendrovės vidaus tvarkose pasirinktos perdavimo aukštesniam lygmeniui ribos. Dėl mokėjimo paskirties laukų tikrinimo Institucija pripažįsta, kad platesnė ES rinkos praktika gali būti reikšmingas kontekstas vertinant kontrolės proporcingumą. Tačiau tai, jog tam tikra kontrolės priemonė nėra paplitusi kitose ES valstybėse narėse, savaime nereiškia, kad jos taikymas Lietuvos sąlygomis nėra pagrįstas. Nacionalinė priežiūros praktika gali atsižvelgti į vietinius rizikos veiksnius, kurių kitos valstybės narės nebūtinai turi.
Tą pačią savaitę vyriausioji santykių su klientais vadybininkė Lina Greitulienė Vilniaus finansinių technologijų konferencijoje nurodė, kad Bendrovė 'suderino greitį ir pasitikėjimą'. Dieną po konferencijos santykių su klientais departamentas paprašė atitikties funkcijos skubos tvarka peržiūrėti 27 klientus, kurių mokėjimai buvo sustabdyti dėl nebaigtų duomenų atnaujinimo veiksmų. Santykių su klientais departamento prašymas pateiktas pranešimu su žyma „Aukšto prioriteto kliento patirties klausimas“.
Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, Institucija konstatuoja, kad Bendrovė nepateikė pranešimų apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius tais atvejais, kai turėjo atlikti atnaujintą bendrą duomenų vertinimą, ir tokiais veiksmais pažeidė PPTFPĮ 23 straipsnį.
Pažeidimas susijęs su pagrindine finansinių nusikaltimų prevencijos grandimi – įtartinų operacijų perdavimu kompetentingai institucijai. Jo trukmė vertinama nuo 2022 m. rugsėjo iki 2025 m. vasario, kai pakartotiniai įspėjimai buvo užbaigiami remiantis ta pačia išvada. Įvertinusi pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir trukmę, taip pat Bendrovės bendradarbiavimą ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, Institucija už šį pažeidimą Bendrovei skiria 312 000 EUR poveikio priemonės dalį.
II.4. Dėl Nutarimo Nr. 03-54: nepakankama vidaus kontrolės sistema
2022 m. gruodžio mėn. DARNA komiteto medžiagoje pateiktoje skaidrėje nurodyta, kad Bendrovė yra įdiegusi tikslinį veiklos modelį ir pasiekusi nustatytą atitikties brandos lygį. Skaidrės tekstas:
Įdiegtas target operating model atitinka industrijos best practice. Compliance maturity įvertinimas: embedded. Tolesnis trijų gynybos linijų modelio uplift'as suplanuotas H2. Brandos kelionės pažangos rodiklis: 4 iš 5. Performance prieš peer-group benchmark'ą: in line, no material outliers identified.
Brandos ir tikslinio veiklos modelio terminologija yra paplitusi sektoriaus metodikose, ir vien jos vartojimas nėra pažeidimas. Tačiau Bendrovės pateiktoje dokumentacijoje nebuvo atskirų įrodymų, patvirtinančių šio veiklos modelio turinį, jo aprėptį arba kriterijus, pagal kuriuos vienas brandos lygis atskiriamas nuo kito. Terminologija buvo taikoma dekoratyviai – nebuvo parodyta, kaip „embedded" brandos lygis pakeitė konkrečių kontrolės priemonių veikimą.
Atsižvelgdama į 2024 m. balandžio mėn. patikrinimo rezultatus, Bendrovė pateikė pažeidimų ir trūkumų šalinimo planą (toliau – PTŠP). Pirminis plano įvykdymo terminas buvo 2024 m. lapkričio 30 d. Šis terminas pakeistas į 2025 m. kovo 31 d., vėliau – į 2025 m. rugpjūčio 31 d., o galiausiai atitinkamus darbus perėmė Projektas „SAKOTIS". Pirmojo termino pakeitimo pagrindas suformuluotas kaip reikšminga papildoma apimtis, paaiškėjusi įgyvendinant planą. Antrojo – kaip darbų srauto integravimas į Projektą „SAKOTIS". Trečiojo pagrindas suformuluotas kaip strateginis prioritetų derinimas.
Projekto pradžios pristatyme Bendrovės valdybai nurodyta:
SAKOTIS slide deckas nustato future-state remediation architecture, kurioje remediation streams bus konsoliduoti į vieną integruotą governance forumą su clear escalation rights. Prioritetai bus paskirstomi pagal risk-weighted impact, control uplift deliverable'us derinant su Atitikties brandos kelionės žemėlapiu. Steering committee patvirtins sufficient comfortą dėl strateginių prioritetų derinimo prieš einant į implementation fazę.
Projekto valdymo struktūra, atsakomybių lentelės ir būsimos būklės aprašymas savaime neįrodo operacijų stebėsenos veiksmingumo. Vertinamas ne forumų skaičius, o tai, ar kontrolės priemonės faktiškai nustatė rizikos požymius.
2023 m. birželio 5 d. išorės konsultantų el. laiške Bendrovės vadovybei nurodyta:
Hi team, po gap assessment review matome, kad current-state nėra red, labiau strong amber su keliomis actionable themes. Rekomenduojame neperreaguoti į STR ratio, nes sektoriaus baseline'as gali būti distorted dėl peer grupės. Siūlomas approach'as: prioritizuoti remediation tracker visibility, sustiprinti governance forumo cadence ir deliverinti quick wins prieš Institucijos follow-up'us. Svarbu parodyti alignmentą tarp risk appetite, TOM ir operational reality; proof pointus galime suformuoti kaip management narrative, jeigu raw evidence dar nepakankamai mature.
Konsultantų pasirinkta rizikos apibūdinimo kalba ir valdymo naratyvas nepakeičia kontrolės veikimo įrodymų. Bendrovė nepateikė duomenų, kurie pagrįstų, kad aptartos temos buvo paverstos veiksmingomis kontrolės priemonėmis.
2024 m. rugsėjo 12 d. Projekto „SAKOTIS" trūkumų šalinimo stebėsenos lentelėje nurodyta:
Workstream 3 statusas: amber-green, nes data lineage evidence packas dar yra in progress, bet business owner comfortas received. RACI matrica beveik closed, likęs vienas owneris dėl high-risk intermediary review. Dependencies'ai: data extractas, QA sampling methodology ir MI uplift'as. Action item'ai: re-baseline'inti milestone'ą, refreshinti trackerį, aligninti escalation pathą su war room cadence. Blokeris nėra blokeris, jei jis neturi impact'o į reported traffic-light statusą.
Ši lentelės eilutė patvirtina ataskaitinės būklės valdymą, tačiau nepatvirtina kontrolės priemonių veikimo rezultato. Įrašas neparodo, ar aukštos rizikos tarpininko peržiūra atlikta, ar duomenų kilmės įrodymai leido nustatyti rizikos požymius.
Nepriklausomo vertintojo metodologinėje pastaboje nurodyta:
Bendrovės vidaus tvarkos yra pakankamai išsamios, jeigu jų tikslas yra parodyti, kad Bendrovė turi išsamias vidaus tvarkas.
PTŠP termino pakeitimas gali būti pagrįstas, jeigu kartu pateikiami atlikti veiksmai ir likusių darbų poveikis rizikai. Šiuo atveju Bendrovė iš esmės pateikė tik terminų, atsakomybės sričių ir ataskaitų formų pakeitimus. Tai nepagrindė kontrolės rezultato pasikeitimo.
Institucija konstatuoja, kad Bendrovė neužtikrino veiksmingos vidaus kontrolės sistemos, pritaikytos jos klientų bazei, produktams, tarpininkų modeliui ir operacijų mastui, ir tokiais veiksmais pažeidė Nutarimu Nr. 03-54 patvirtintus reikalavimus. Šis pažeidimas yra sisteminis – jis paaiškina, kodėl kiti nustatyti trūkumai galėjo išlikti nepaisant ataskaitų, komitetų ir vidaus auditų. Vidaus kontrolė buvo matuojama daugiausia dokumentų buvimu ir užduočių vykdymo būsena.
Įvertinusi pažeidimo pobūdį, pavojingumą ir trukmę, taip pat Bendrovės bendradarbiavimą ir paaiškinimuose nurodytas aplinkybes, Institucija už šį pažeidimą Bendrovei skiria 210 000 EUR poveikio priemonės dalį.
III. LENGVINANČIOS IR SUNKINANČIOS APLINKYBĖS
Institucija atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laiko tai, kad pažeidimai paaiškėjo ne dėl Bendrovės pačios vidaus kontrolės priemonių, o dėl sektorinės pranešimų rodiklių analizės. Taip pat reikšminga tai, kad trejus metus iš eilės iki pažeidimų paaiškėjimo Bendrovės pinigų plovimo prevencijos sistema vidaus audito ataskaitose buvo vertinama kaip veiksminga, nurodant tik tobulinimo sritis. Institucija sunkinančia aplinkybe taip pat laiko tai, kad Bendrovė, gavusi licenciją pagal programą „Newcomeriams“, itin sparčiai išplėtė veiklą per tarpininkus ir momentinių mokėjimų produktą, tačiau kontrolės priemonių kalibravimo tempas nuo šio augimo atsiliko.
Bendrovė atsiliepime nurodė, kad programa „Newcomeriams“ buvo struktūruota kaip pagreitinto licencijavimo ir tarptautinių mokėjimų sektoriaus dalyvių pritraukimo priemonė, todėl spartesnis veiklos masto augimas Institucijai buvo numatomas jau licencijavimo metu. Institucija iš dalies sutinka, kad Bendrovės augimo profilis ir tarpininkų modelis buvo žinomi nuo licencijos išdavimo, tačiau pažymi, kad ši aplinkybė nepanaikina Bendrovės pareigos proporcingai ir laiku didinti kontrolės priemonių apimtį.
Sunkinančia aplinkybe laikoma ir tai, kad 2021 m. Kauno biuro analitikės el. laiškas dėl LumenėPay stebėsenos spragos buvo saugomas pagal dokumentų saugojimo politiką, tačiau nebuvo veiksmingai apsvarstytas, o vėliau tapo neprieinamas dėl aplanko savininko savanoriško pasitraukimo programos. Programa Bendrovės vidaus komunikacijoje pristatyta kaip galimybė kūrybiškai pereiti į kitą profesinį etapą. Institucija taip pat vertina tai, kad DARNA komitetas patvirtino R-90 taisyklę be dokumentuotos rizikos jautrumo analizės.
Lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad Bendrovė bendradarbiavo su Institucija, teikė prašomus dokumentus, pateikė PTŠP, po MLRO eskalavimo pradėjo vidinį tyrimą dėl atitinkamų klientų ir išjungė R-90 taisyklę. Kaip atskira bendradarbiavimo forma vertinama tai, kad Bendrovė tyrimo metu teikė Institucijai prezentacijas apie skirtumą tarp techninės ir veiksmingos stebėsenos aprėpties. Bendrovė taip pat nurodė padidinusi pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos funkcijos darbuotojų skaičių iki 12 etatų. Institucija šią aplinkybę vertina ribota apimtimi, nes 9 iš 12 papildomų etatų buvo nukreipti į Projektą „SAKOTIS“, o kasdienė įspėjimų peržiūra ir toliau priklausė nuo ribotų einamųjų pajėgumų. Kasdienės įspėjimų peržiūros funkcija antrąjį 2025 m. pusmetį užtikrinta pagal vadovybės patvirtintą lankstaus darbo laiko susitarimą, kuriuo dalis darbuotojų pasinaudojo prieš ir po standartinių darbo valandų.
Bendrovė papildomai įsteigė Atitikties pertvarkos koordinavimo tarybą. Institucija šią priemonę taip pat vertina ribota apimtimi. DARNA komiteto sekretorė Monika Spalvinskaitė rengė trūkumų šalinimo plano mėnesines ataskaitas; jų formatas per Tikrinamąjį laikotarpį pakeistas tris kartus. Pirmojoje formoje atskiri veiksmai buvo žymimi raudona, geltona arba žalia būklės spalva; antrojoje 31 raudonos būklės veiksmas sujungtas į keturias strategines temas; trečiojoje liko vienas bendras brandos procentas. Formatai vidaus dokumentuose buvo pavadinti „Detalus veiksmų sąrašas v1“, „Strateginių temų suvestinė v2“ ir „Brandos rodiklių santrauka v3“. Po kiekvieno pakeitimo vadovybei buvo matoma mažiau pradelstų veiksmų, tačiau faktinis veiksmų atlikimo tempas nepaspartėjo.
(Institucija pažymi, kad šio nutarimo viešas paskelbimas pats savaime yra poveikio priemonė.)
IV. POVEIKIO PRIEMONĖ
Finansinės ramybės priežiūros institucijos valdyba
n u t a r i a:
1 . Atsižvelgdama į šio nutarimo I, II ir III dalyse nustatytas aplinkybes, Institucija
s k i r i a
UAB „LumenėPay“ 1 317 000 EUR (vieno milijono trijų šimtų septyniolikos tūkstančių eurų) baudą.
2. Baudos dalys sudaro: už PPTFPĮ 19 straipsnio pažeidimą – 480 000 EUR; už PPTFPĮ 9 ir 14 straipsnių pažeidimus – 315 000 EUR; už PPTFPĮ 23 straipsnio pažeidimą – 312 000 EUR; už Nutarimu Nr. 03-54 patvirtintų reikalavimų pažeidimą – 210 000 EUR.
3. Įpareigoti Bendrovę per 90 darbo dienų nuo šio nutarimo įsigaliojimo etapais atnaujinti PTŠP: per 20 darbo dienų pateikti rizika grįstą etapų grafiką ir pirmojo etapo įrodymų paketą, per 60 darbo dienų užbaigti aukščiausios rizikos tarpininkų ir klientų duomenų atnaujinimą, per 90 darbo dienų pateikti galutinį kontrolės veiksmingumo vertinimą. Institucija šį terminą nustato atsižvelgdama į Bendrovės nurodytą mokėjimo paslaugų tęstinumo riziką ir į Momentinių mokėjimų reglamento (IPR) 5d straipsnio principą, pagal kurį sankcijų patikros organizuojamos pagal ne retesnį kaip kartą per kalendorinę dieną ciklą bei įsigaliojus naujoms ribojamosioms priemonėms, o ne kaip pareiga nuolat stabdyti mokėjimo paslaugų teikimą visai klientų bazei patikros vykdymo metu.
4. Įpareigoti Bendrovę kas mėnesį teikti Institucijai informaciją apie PTŠP vykdymą, atskirai nurodant veiksmus, kurie faktiškai atlikti, ir veiksmus, kurių atlikimas tik kitaip pavaizduotas ataskaitoje.
5. Nurodyti, kad šis nutarimas gali būti skundžiamas šio nutarimo V dalyje nustatyta tvarka.
V. APSKUNDIMO TVARKA
Šis nutarimas per 30 dienų nuo jo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) nustatyta tvarka. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas ABTĮ nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Valdybos pirmininkas
Gediminas Sklandulis
UAB „LumenėPay“ neegzistuoja. Finansinės ramybės priežiūros institucija taip pat neegzistuoja, nors kai kuriomis dienomis toks pavadinimas atrodo ne blogesnis už tikrus. DARNA komitetas, Projektas „SAKOTIS“, programa „Newcomeriams“, R-90 taisyklė, Gediminas Sklandulis ir kiti čia paminėti asmenys yra autoriaus išmonė. Tekstas nėra teisinė nuomonė, nėra komentaras apie konkrečią įstaigą ir nėra bandymas atpasakoti vieną priežiūros sprendimą.
Tai sudėtinis paveikslas iš pažeidimų tipų, ataskaitų kalbos, komitetų protokolų ir valdymo patogumo, kuris skirtingose įstaigose ir skirtingais laikotarpiais pasirodo atpažįstamomis formomis. Šis nutarimas yra fikcija, bet jis taip pat yra žaidimas dviem balsais. Realiame priežiūros darbe ne tik įstaiga gali būti nuobodi, neaiški arba pernelyg patogi sau; priežiūros institucija irgi gali būti neaiški, technologiškai pavėluota arba pernelyg griežta vienam veiklos modeliui pritaikydama kito modelio matavimus.
Daugelis stebėsenos programų sugenda ne triukšmingai, o labai tvarkingai, parengdamos dokumentus, panašius į pateiktą aukščiau. Mažas pranešimų skaičius nėra nei geras, nei blogas savaime. Klausimas yra paprastesnis: ar įstaiga turi įrodymų, kad ji mato tai, ką teigia nematanti.